Kineziterapija
– tai gydymo ir ligų prevencijos metodas. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių kinesis (judėjimas) ir therapeia (gydymas). Tai yra viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, kurios esmė – tinkamas kūno judėjimas, padedantis atkurti, pagerinti ir išlaikyti raumenų, kaulų, kraujagyslių ir kitų organizmo sistemų būklę. Kineziterapeutas, sudarydamas paciento gydymo planą, atsižvelgia į bendrą asmens būklę, į konkrečius sutrikimus ir į organų bei jų sistemų būklę. Kineziterapija apima tiek įprastos fizinės būklės atkūrimą ir palaikymą, tiek traumų bei kitų sveikatos problemų prevenciją.
Pagrindiniai kineziterapijos principai:
- Aktyvus paciento dalyvavimas – terapija reikalauja, kad pacientas atliktų judesius specialisto priežiūroje.
- Individualus požiūris – programa rengiama atsižvelgiant į paciento amžių, fizinę būklę ir ligos ypatybes.
- Laipsniškas krūvio didinimas – organizmo adaptacija pasiekiama palaipsniui didinant pratimų intensyvumą.
- Kompleksinis poveikis – kineziterapija veikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę paciento būklę.
- Judesių saugumas ir fiziologiškumas – pratimai parenkami taip, kad būtų išvengta traumų rizikos.
Kineziterapeutai
užtikrina kompleksinę sveikatos priežiūrą visais gyvenimo tarpsniais nuo gimimo iki senyvo amžiaus. Dažniausiai dirbama 3 sferose:
1. Ortopedija:
- nugaros ir kaklo skausmai;
- sporto traumos;
- raumenų ir sausgyslių uždegimai dėl nuolatinio krūvio tam tikrai sričiai (pvz. riešo kanalo sindromas, tenisininko alkūnė);
- transpoto priemonių sukeltos traumos;
- reabilitacija po chirurginių intervencijų (pvz. reabilitacija po klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo operacijų).
2. Neurologija:
- insultas;
- nugaros smegenų pažeidimas;
- cerebrinis paralyžius;
- galvos traumos;
- Parkinsono liga;
- išsėtinė sklerozė.
3. Širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos ligos:
- bronchinė astma;
- lėtinė obstrukcinė plaučių liga;
- plaučių uždegimas;
- reabilitacija po operacijų (pvz., širdies, krūtinės, pilvo);
- širdies ligomis sergančiųjų reabilitacija;
- cistinė fibrozė.
Kineziterapeutai
taip pat dirba kitose sferose, kurios apima minėtas sritis, tokiose kaip:
- moterų sveikatos priežiūra (įskaitant prieš ir pogimdyvinę priežiūrą bei kitas moters sveikatos būkles);
- vaikų priežiūra;
- pagyvenusių žmonių priežiūra;
- vėžio ir jo gydymo sukeltų komplikacijų prevencija;
- artrito sąlygotų skundų ir negalios gydymas.
Kineziterapijos kontraindikacijos
– ūmios traumos, uždegiminiai procesai, infekcijos, sunkios širdies ligos.
Svarbu suprasti:
Kineziterapija yra labai svarbi gydymo dalis, tačiau siekiant geriausių rezultatų, labai svarbu, kad pacientas aktyviai dalyvautų ir įsitrauktų į šį procesą ir laikytųsi specialisto rekomendacijų, programos ir patarimų.
Sėkmės raktas yra bendradarbiavimas tarp kineziterapeuto ir paciento. Reguliarus ir sistemingas kineziterapijos taikymas padeda pagerinti ar visai atstatyti sveikatos būklę bei išvengti galimų komplikacijų.
