Ar 400 gramų morkų per savaitę susiję su 20 % mažesne vėžio rizika?
Ar gali paprasta morka turėti reikšmingą poveikį vėžio rizikai? Didelės apimties mokslinių tyrimų analizė pateikė intriguojančius rezultatus: žmonėms, reguliariai valgantiems morkas, nustatyta mažesnė onkologinių ligų rizika. O įdomiausia tai, kad šis ryšys priklausė nuo suvartojamo morkų kiekio.
Ką iš tikrųjų parodė mokslininkai?
2023 metais mokslininkų grupė, vadovaujama Charles C. Ojobor, paskelbė sisteminę apžvalgą ir metaanalizę, kurioje buvo apibendrinti 50 perspektyvinių tyrimų duomenys, apimantys daugiau kaip 52 000 vėžio atvejų.
Rezultatai buvo iškalbingi:
- 10 % mažesnė vėžio rizika nustatyta daugiausia morkų vartojusių žmonių grupėje, palyginti su mažiausiai jų vartojusiais (RR = 0,90; 95 % PI 0,87–0,94).
- 4 % mažesnė rizika buvo susijusi su viena papildoma morkų porcija (80 g) per savaitę.
- Apie 20 % mažesnė rizika buvo siejama su penkiomis porcijomis per savaitę, t. y. maždaug 400 g morkų.
Ypač svarbu tai, kad mokslininkai nustatė dozės ir atsako ryšį: didėjant morkų vartojimui, mažėjo ir statistiškai vertinama vėžio rizika.
Tai ne pavienio tyrimo rezultatas, o daugelio metų stebėjimų metaanalizė.
Dar vienas įdomus atradimas – alfa karotenas kraujyje
Tyrėjai nagrinėjo ne tik mitybos duomenis, bet ir alfa karoteno koncentraciją kraujo plazmoje. Ši medžiaga gali būti naudojama kaip vienas iš morkų vartojimo biologinių žymenų.
30 perspektyvinių tyrimų, apėmusių 9 331 vėžio atvejį, analizė parodė, kad didžiausią alfa karoteno koncentraciją turėjusių žmonių grupėje vėžio rizika buvo 20 % mažesnė nei mažiausią koncentraciją turėjusių žmonių grupėje (RR = 0,80; 95 % PI 0,72–0,89).
Tai papildomas argumentas, kad ryšys tarp morkų vartojimo ir vėžio rizikos vertas rimto mokslinio dėmesio.
Ar visa paslaptis slypi beta karotene?
Ilgą laiką pagrindinis dėmesys buvo skiriamas beta karotenui – medžiagai, suteikiančiai morkoms būdingą oranžinę spalvą.
Tačiau čia mokslininkai susidūrė su paradoksu: klinikiniai tyrimai nepatvirtino, kad beta karoteno papildai apsaugo nuo vėžio. Kai kuriuose tyrimuose didelės šių papildų dozės net padidino plaučių vėžio riziką rūkantiems žmonėms.
Todėl tyrėjų dėmesys krypsta į kitus morkose esančius junginius – poliacetilenus, ypač falkarinolį ir falkarindiolį.
Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali slopinti tam tikrus uždegiminius procesus ir veikti su navikų vystymusi susijusius ląstelinius mechanizmus.
Ar būtent poliacetilenai paaiškina morkų vartojimo ir mažesnės vėžio rizikos ryšį? Tai viena įdomiausių tolesnių tyrimų krypčių.
Ką šie rezultatai reiškia mums?
Tyrimo autoriai daro gana aiškią išvadą: reguliarų morkų vartojimą verta skatinti kaip sveikos mitybos dalį.
Žinoma, svarbu suprasti mokslinių duomenų ribas. Tai buvo stebėjimo tyrimai, todėl nustatytas ryšys dar nereiškia, kad vien morkų valgymas tiesiogiai sumažina vėžio riziką nurodytu procentu.
Tačiau rezultatų nuoseklumas, jų pasikartojimas skirtinguose tyrimuose ir nustatytas dozės bei atsako ryšys suteikia rimtą pagrindą toliau tirti galimą apsauginį morkų poveikį.
Ir štai praktiškas skaičius, kurį verta prisiminti: 400 gramų morkų per savaitę – tai vos apie 60 gramų per dieną.
Nereikia nei egzotiškų produktų, nei brangių maisto papildų. Kartais didelį mokslininkų susidomėjimą sukelia visiškai įprasta daržovė, kurią galime rasti kiekvienoje parduotuvėje.
Mokslinis šaltinis:
Ojobor C. C. ir kt. Carrot intake is consistently negatively associated with cancer incidence: A systematic review and meta-analysis of prospective observational studies. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 2025; 65(5): 1009–1021
