Vokų demodekozė arba blakstienų erkė

Pastaruoju metu mūsų klinikoje labai padaugėjo pacientų, kurie kreipėsi dėl vokų demodekozės diagnostikos ir gydymo, todėl mes paruošėme informacijos, kurioje rasite atsakymus apie šią ligos simptomus, diagnostiką ir gydymą.

Blakstieninė erkė (Demodeksas) yra viena iš labiausiai paplitusių ir nerimą keliančių pacientų dermatozių, kurią sukelia dviejų tipų erkės. Demodex folliculorum ir Demodex brevis. Abi erkių rūšys yra mikroskopino dydžio ir jų neįmanoma pamatyti plika akimi. Jos  pasiskirsto plaukų folikuluose, kur maitinasi negyvomis odos ląstelėmis.  Dimodex folliculorum longus – turi pailgą kūną, kurio dydis iki 0,04–0,3 mm ir dažniausiai veisiasi blakstienose. Demodex folliculorum brevis yra per pusę mažesnė. Šio tipo erkės minta negyvomis odos ląstelėmis aplink blakstienas ir kitas akies sritis, pavyzdžiui, vokus. Erkės gyvena riebaliniuose plaukų folikuluose, minta natūralios riebalinių, meibominių liaukų ir epitelio ląstelių išskyrose. Daugelis žmonių turi nedaug šių erkių ir įprastomis sąlygomis jos nepasireiškia, tačiau pakeitus aplinką, erkė gali sukelti didelių rūpesčių.

Erkių judėjimo ant odos paviršiaus greitis yra 8-16 mm per valandą. Viename plaukų arba ciliariniame folikule gali gyventi iki 25 erkių. Erkės yra aktyvesnės tamsoje. Jos yra aktyviausios esant + 30 ° – + 40 ° temperatūrai, todėl pavasario-vasaros laikotarpiu demodekinio blefarito ir blefarokonjunktyvito paūmėjimas pastebimas dažniau. Kiaušinio perėjimo į lervą laikas, atsižvelgiant į vystymosi ciklą, yra apie 3 dienos. Erkės vystymosi ciklas nuo kiaušinio iki lytiškai subrendusio individo apima 5 etapus. Vystymosi ciklas trunka apie 15 dienų, o vidutinė erkės gyvenimo trukmė yra 30-60 dienų. Erkės gali būti perduodamos artimai bendraujant su užkrėstu asmeniu ar gyvūnu. Jei erkių yra labai daug, gali kilti rimta akių vokų, veido ar regėjimo odos problema.

Viena iš pagrindinių ligos priežasčių laikoma nusilpusi organizmo imuninė sistema, kuri prisideda prie šio tipo erkių dauginimosi ir plitimo suaktyvėjimo.

Imuninės sistemos silpnėjimo priežastys gali būti ilgalaikis peršalimas, endokrininės sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, hormoninės būklės pokyčiai, diabetas, autoimuninės ligos ir kt. Neurologiniai sutrikimai, susiję su stresu, pervargimu, klimato pokyčiais,  lėtinių ligų paūmėjimas.  Padidėjusį šio parazito augimą ir dauginimąsi palengvina virškinamojo trakto ligos. Kartais liga gali pasireikšti po chirurginių operacijų, atliktų akies obuolyje: pavyzdžiui, pašalinus kataraktą, atlikus antiglaukomos operacijas, chirurgiškai gydant tinklainės atsiskyrimą ir kt.

Manoma, kad pooperaciniu laikotarpiu erkės plitimas taip pat gali sustiprėti. Didelę įtaką  šios ligos vystymuisi turi lėtinės odos ligos, tokios kaip polinkis į alergijas, įvairaus pobūdžio dermatitas. Ypatingas dėmesys skiriamas pacientams, sergantiems rožine, kuri sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir padidina odos dirglumą,  viso šito pasekmė yra veido paraudimas ir patinimas. Šia liga sergančių žmonių demodekso erkutės paprastai būna 15–18 kartų didesnės nei kitų. Jei ciliarinės erkutės dauginasi gana intensyviai, tai plintant ligai gali prasidėti akių vokų kraštų uždegimas (blefaritas), diskomfortas ir regėjimo pablogėjimas. Jei liga vis tiek plinta toliau ir ilgai negydoma, gali atsirasti pūlingų mažų burbuliukų, susidarančių šalia ciliarinių svogūnėlių, kurie vėliau atsiveria ir iš jų išeina turinys. Turinys sudaro geltonos plutelės pavidalo plokštelę, labiau pasireškianti ryte po miego. Tyrėjai įtaria, kad demodeksas gali būti viena iš uždegimų, susijusių su rožine, priežasčių. Be kitų, ne mažiau pavojingų priežasčių, gali būti uždegiminiai spuogai, alopecija, įvairios odos infekcijos. Erkės suaktyvėjimo priežastys taip pat gali būti didelis epidermio rūgštingumas. Liga yra linkusi į sezoniškumą, todėl dažnai progresuoja vasarą.

Taigi pacientai skundžiasi storomis, gelsvomis išskyromis iš akių, rytais sulipusiomis blakstienomis, lipniomis akimis ir dažnu mirksėjimu. Plintant uždegiminei reakcijai atsiranda akių vokų niežulys, akių paraudimas, edema, sunkumo jausmas, diskomforto jausmas ir svetimkūnio buvimas akyse, taip pat sunkumai  atsimerkiant ryte dėl susikaupusių išskyrų. Pagrindiniai objektyvūs demodekinio blefarito požymiai yra vokų patinimas ir paraudimas, meibomijos liaukų pokyčiai. Išsivysčiusių ligos stadijų komplikacijos yra pasikartojanti trichiazė – būklė, kai blakstienos auga į vidų, sukelia dirginimą ir skausmą. Laikui bėgant, negydomas blefaritas taip pat gali sukelti komplikaciją –madarozę, tai  būklė, kai blakstienos tampa trapios ir iškrenta.  Taip pat gali išsivystyti sandaraus akies antspaudo, vadinamo chalazionu, susidarymas, kurį sukelia riebalinės liaukos užsikimšimas ir jis dažniausiai šalinamas chirurginiu būdu. Negydomo demodekinio blefarito sunkesnės komplikacijos yra uždegiminio proceso išplitimas į akies obuolį su ragenos pažeidimu (permatoma membrana, dengianti akies obuolį) – ir keratitas, galintis pažeisti ragenos skaidrumą bei regėjimo praradimas.

Kaip jau minėta, erkės suaktyvėja dėl nusilpusios imuninės sistemos. Demodekso erkės dažniausiai aptinkamos  ant veido ir perduodamos fiziškai kontaktuojant su kitu jas turinčiu asmeniu, bei naudojant įprastus buities higienos reikmenis ar namų apyvokos reikmenis (rankšluosčius, pagalves, patalynę, apatinius rūbus ir kt.). Jos kartais gali būti perduodamos motinos naujagimiui žindymo metu, tačiau kadangi kūdikių akies vokai gamina nedidelį kiekį riebalų, kuriais minta Demodex folliculorum (kartu su odos ląstelėmis), kūdikiai ir maži vaikai retai užsikrečia blakstienų erkutėmis. Bet jau brendimo metu, didėjant riebalinių liaukų skaičiui, paaugliams Demodex tampa vis dažnesniu reiškiniu, ypač todėl, kad kartais nepakankama akių vokų odos priežiūra, kuri leidžia erkutėms lengvai daugintis  bei plisti.

Patekusios ant akies voko ciliarinio krašto, erkutės giliai prasiskverbia, suvalgo ciliarinių folikulų gleivinę, blokuoja vokų riebalinius latakus, tada deda kiaušinius ir ekskrementus bei  dauginasi, o tai sukelia uždegiminę reakciją akių vokų odai. Kai liga išplinta, ji gali pažeisti gilesnius odos sluoksnius ir sumažinti  imunitetą.

Lengvais atvejais blakstienų erkutės nesukelia jokių pastebimų simptomų, tačiau  būna atvejų  kad „Demodeks“ ir jų ekskrementai  sukelia didelę alerginę reakciją.   Alerginės reakcijos metu pacientas skundžiasi diskomfortu, dažnu voko odos paraudimu blakstienų augimo srityje,  odos lupimuisi aplink vokus, patinimu, miežių susidarymu, blakstienų iškritimu, deginimo pojūčiu akyse, ašarojimu, fotofobija. Tokiu atveju gydytojas oftalmologas atlieka pradinį akių tyrimą naudodamas plyšinę lempą, kuri padidina ir apšviečia optines struktūras ir plotą aplink akį. Jei ant blakstienų aptinkamos cilindro formos pleiskanos ar specifinis vokų odos paraudimas, galima įtarti demodekso infekciją. Norint patikslinti diagnozę gydytojas  kruopščiai paima kelias blakstienas nuo abiejų akių ir   atliekamas  mikroskopinis tyrimas. Paimtos blakstienos uždedamos ant stikliuko bei uždedamas specialus dažiklis, vadinamas fluoresceinu, tyrimo objektas uždengiamas plonu stiklu ir tiriamas dėl kiaušinių, lervų ir suaugusių erkių.  Kadangi ciliarinės erkės simptomai gali būti panašūs į kitų susirgimų, tokių kaip  konjunktyvito, keratito ir sausų akių, Demodekso infekcija gali  būti  sunkiai diagnozuojama. Ši infekcija gali būti diagnozuota tik tada kai bus išgydytos kitos akių ligos.

Nors akių vokų demodikozę mikroskopu nustatyti nėra sunku, pats gydymas yra gana ilgas, todėl reikia laikytis griežto gydymo režimo bei ypatingos higienos. Jei pacientas nesilaiko šių taisyklių, gydymas dažnai būna neveiksmingas ir trunka ilgai.

Blakstienų erkių gydymo tikslas yra sumažinti erkių skaičių, siekiant palengvinti simptomus. Šiuolaikinis kombinuotas vokų demodikozės gydymas apima antiparazitinės, antibakterinės, desensibilizuojančios ir ašarinės terapijos kursą. Pagrindinis dalykas, kurį reikia padaryti pradedant terapiją yra normalizuoti odos imunitetą. Jei tuo pačiu metu sutrinka medžiagų ar hormoninė apykaita, būtina jas subalansuoti.

Jei būtina, gali tekti kreiptis į kelis specialistus iš karto, pavyzdžiui, į gastroenterologą, endokrinologą, šeimos gydytoją.

Atsižvelgiant į ligos sunkumą, galima skirti įvairius terapinio gydymo derinius:

imunomoduliuojantys vaistai ir vitaminų bei mineralų kompleksai;

vaistai virškinimo trakto darbui normalizuoti

didelio veikimo spektro antiparazitiniai vaistai (vartojami mažiausiai 14 dienų);

antihistaminai, skirti palengvinti patinimus ir dirginimą;

išorinis odos pažeidimų gydymas specialiais junginiais;

akių lašai, kuriuose yra hialurono rūgšties, kurie gali pagreitinti odos atsinaujinimą ir sustiprinti epidermio apsaugą.

tepalai, kurių sudėtyje yra vaistų, naikinančių parazitus, kurie dauginasi riebalinių liaukų kanaluose

Gydymo metu  būtina laikytis šių taisyklių:

būtina kurį laiką atsisakyti naudoti kosmetiką, ypač tušą. kosmetikoje gali būti komponentų, kurie aktyvina erkių plitimą.

kurį laiką iš savo meniu išbraukite maisto produktus ir gėrimus, kurie plečia kraujagysles ir priverčia kraują plūsti į veidą. Rečiau gerkite kavą, atsisakykite saldumynų, prieskonių ir karštų prieskonių, venkite riebaus ir rūkyto maisto.

Norėdami pašalinti plutą aplink akis, naudokite šiltas, drėgnas, švarias servetėles. Rekomenduojame naudoti vienkartinę servetėles šešias savaites, tai yra maždaug du „Demodekso“ gyvavimo ciklai.

Laikinai nustokite nešioti kontaktinius lęšius, kol gydymas bus baigtas arba kol gydytojas pasakys, kad viskas gerai.

Nenaudokite akių makiažo, kad sumažintumėte dirginimą.

Griežtai laikykitės higienos taisyklių, tai padės išvengti pakartotinio blakstienų užkrėtimo.

reguliariai skalbkite skalbinius karštame vandenyje ir prieš naudodami juos išlyginkite

Niekada nenaudokite kitų asmenų akių makiažo,  nes taip galite užsikrėsti blakstienų  erkėmis.

Prižiūrėdami akių vokų odą, venkite aliejaus pagrindo valiklių. Venkite naudoti kosmetikos, kurioje yra riebiųjų aliejų, kurie gali būti blakstienų erkių augimo vieta ir skatinti jų dauginimąsi.

Svarbu suprasti, kad demodikozė yra lėtinė liga ir ją sunku gydyti. Net ir po ilgo terapinio kurso  išgydyti ją sunku.  Norint pasiekti ilgą remisijos laikotarpį, būtina laikytis visų gydytojo nurodymų.  Jei ši liga nebus kontroliuojama gali atsirasti labai rimtų komplikacijų.  Taigi, jei, nepaisant gydymo ir priežiūros namuose, nematote jokio pagerėjimo, turite kreiptis į gydytoją tolesniam tyrimui. Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį  jei paūmėja rožinė, spuogai ar egzema. Kaip jau minėjome, reikia atsiminti, kad nesant tinkamo, sisteminio tyrimo ir gydymo, ciliarinės erkutės gali sukelti regėjimo problemų, nerimą keliančių akių sausumą ir kitas lėtines ligas.

Pavojinga erkė gali nueiti  į nosį, skruostus, smakro sritį,  ir gali sukelti veido ir galvos odos pleiskanas. Tokiu atveju būtina dermatovenerologo konsultacija. Jei jaučiate bet kurį iš aukščiau išvardytų akių simptomų, nesigydykite  patys,   pasitarkite su  UAB  VNT medicinos centro gydytojais specialistais. Prisiminkite tai, kad  ciliarinės erkutės  matomos tik mikroskopo pagalba, todėl gydytojo apžiūra yra labai svarbi. Be gydytojo nustatytos diagnozės   neįmanoma paskirti teisingo gydymo ir kontroliuoti reprodukcijos proceso plitimą.